„Aš turėjau gaidį“ leidžia dūkti ir kartoti garsus

as turejau gaidi, dainele, tiliduda

Džiaugtis ir dainuoti mokantis – štai apie ką ši dainelė. Čia sutiksie gausybę veikėjų, o mažieji draugai galės linksmai mokytis ir susipažinti su dažniausiai sutinkamai gyvūnais ir jų „kalbomis“.

Pristatau Jums linksmojo traukinio keleivius: gaidys, višta, antis, žąsis, kiaulė, avis, karvė ir arklys. Kaikurie iš šių 8 gyvūnėlių, gal Jums, jau matyti kitose dainelėse, tačiau yra ir naujų, dar neregėtų svečių. Tai žaismingi ir dainelei pritariantys vabaliukai ir augaliukai.

Mūsų linksmasis ekspresas į Cukinijos tunelį prasideda nuo įspūdingosios smėlio pilies. Smėlio pilis tai vaizduotės ir kūrybingumo simbolis, tad pagalvojau, kad mažiesiems klausytojams patiks pradėti savo kelionę būtent čia – smėlio dėžėje! Traukinukas rieda ir keliauja per skruzdėlyną, mišku, kur matosi vabaliukai ir grybai, žolė, kuri simbolizuoja sodą, o galiausiai atkeliauja ir į daržą, kur auga moliūgai, cukinijos ir žirniai.

Dainingi veikėjai lavina vaikų vaizduotę ir gebėjimą įsijausti į įvairiausią aplinką. Taip pat moko pažinti gyvūnėlius. Juos ypač norėjau parodyti mažyliams, kurie gyvena mieste ir retai turi galimybę išgirsti šiuos keliauninkus. Kiekvienas gyvūnas kalba savo garsais. O svarbiausias dalykas dainelėje – draugystės. Nesvarbu, kad gyvūnai visi skirtingi, bet jie keliauja kartu.

Dainelę pamatyti ir išgirsti galite čia:

Dainelės „Aš turėjau gaidį“ žodžiai:

Aš turėjau gaidį,
Dabar noriu vištos,
Visi nori sužinoti,
Kaip ta višta šneka.

Mano višta kvaku kvaku,
O gaidelis anksti rytą
Kakaryku gieda.

Aš turėjau vištą,
Dabar noriu anties,
Visi nori sužinoti,
Kaip ta antis šneka.

Mano antis kreku kreku,
Mano višta kvaku kvaku,
O gaidelis anksti rytą
Kakaryku gieda.

Aš turėjau antį,
Dabar noriu žąsies,
Visi nori sužinoti,
Kaip ta žąsis šneka.

Mano žąsis girgu gargu,
Mano antis kreku kreku,
Mano višta kvaku kvaku,
O gaidelis anksti rytą
Kakaryku gieda.

Aš turėjau žąsį,
Dabar noriu kiaulės,
Visi nori sužinoti,
Kaip ta kiaulės šneka.

Mano kiaulė kriuku kriuku,
Mano žąsis girgu gargu,
Mano antis kreku kreku,
Mano višta kvaku kvaku,
O gaidelis anksti rytą
Kakaryku gieda.

Aš turėjau kiaulę,
Dabar noriu avies,
Visi nori sužinoti,
Kaip ta avis šneka.

Mano avis be be be,
Mano kiaulė kriuku kriuku,
Mano žąsis girgu gargu,
Mano antis kreku kreku,
Mano višta kvaku kvaku
O gaidelis anksti rytą
Kakaryku gieda.

Aš turėjau avį,
Dabar noriu karvės,
Visi nori sužinoti,
Kaip ta karvė šneka.

Mano karvė mū mū,
Mano avis be be be,
Mano kiaulė kriuku kriuku,
Mano žąsis giegu gargu,
Mano antis kreku kreku,
Mano višta kvaku kvaku,
O gaidelis anksti rytą
Kakaryku gieda.

Aš turėjau karvę,
Dabar noriu arklio,
Visi nori sužinoti,
Kaip tas arklys šneka.

Mano arklys yhaha,
Mano karvė mū mū,
Mano avis be be be,
Mano kiaulė kriuku kriuku,
Mano žąsis girgu gargu,
Mano antis kreku kreku,
Mano višta kvaku kvaku,
O gaidelis anksti rytą
Kakaryku gieda.



Dainelė apie gimtadienį „Iškėlė žvirblelis didelę puotą“

 

zvirblis, peleda, tiliduda

Tai – viena linksmiausių vaikiškų dainelių, kurioje gausu veikėjų ir smagių situacijų. Ji patiks ir patiems mažiausiems, ir šiek tiek vyresniems klausytojams.

O dabar papasakosiu kaip visa istorija prasidėjo… Vieną dieną miške vyko didelė puota. Žvirblis susikvietė visus savo draugus paukštelius. Tik pelėdos nepakvietė, dar jos nepažinojo. Visi paukšteliai linksmai leido laiką, dainavo, šoko kol staiga pasirodė nekviesta viešnia – pelėda. Ji – truputį išdykus ir nelabai draugiška. Viena jos akis ruda, o kita mėlyna. Būdama aštraus būdo ji nulesė pusę pyrago, tačiau mūsų žvirblelis dėl tokių dalykų nepyksta, jam smagu dalintis tortu su kitais. Geriausias būdas išmokyti žmogų gerai elgtis, rodyti gerą pavyzdį. Tad žvirblis pakvietė pelėda šokti. Jie smagiai šoko tol, kol žvirblelis netyčia užlipo ant pelėdos kojos, ji susvyravo ir įkrito į tortą! Paprastai pelėda būtų supykusi, tačiau taip šiltai sutikta žvirblio nusprendė, jog tai niekai ir vėliau ilgai su visais linksminosi. Nuo tos dienos žvirblelis visuomet kviesdavo pelėdą į savo šventes, o ji kviesdavo jį į savąsias. Jie tapo geri draugai.

Mielieji, kviečių pažiūrėti ir paklausyti kaip atrodė pirmasis jų susitikimas!

Dainelę pamatyti ir paklausyti galite čia:

Dainelės „Iškėlė žvirblelis didelę puotą“ žodžiai:

Iškėlė žvirblelis didelę puotą,
Oi tam tadram, oi tim tidrim,
Oi tica tidrica puf!

Sukvietė žvirblelis visus paukštelius,
Oi tam tadram, oi tim tidrim,
Oi tica tidrica puf!

Tiktai nepakvietė vienos pelėdos,
Oi tam tadram, oi tim tidrim,
Oi tica tidrica puf!

Atėjo pelėda ir nepakviesta,
Oi tam tadram, oi tim tidrim,
Oi tica tidrica puf!

Užsėdo pelėda už galo stalo,
Oi tam tadram, oi tim tidrim,
Oi tica tidrica puf!

Atkando pelėda pyrago galą,
Oi tam tadram, oi tim tidrim,
Oi tica tidrica puf!

Išvedė švirblelis pelėdą šokti
Oi tam tadram, oi tim tidrim,
Oi tica tidrica puf!

Numynė žvirblelis pelėdai koją,
Oi tam tadram, oi tim tidrim,
Oi tica tidrica puf!



„Žvirbli, Žvirbli“ – pastriksėkime kartu

zvirblis,tiliduda, animotukas

Štai ir atėjo tikras pavasaris! Vaikams norisi bėgioti ir judėti, o gal ir pastriksėti. Todėl turiu Jums dainelę apie nutrūktgalvį žvirblelį. Tai – linksma, skirta atkartoti judesius, dainelė. Judesiai – nesudėtingi, todėl vaikams šokinėti su žvirbliu – smagus ir daug pastangų nereikalaujantis užsiėmimas.

Pristatau jums pagrindinį veikėją – Žvirblį. Jis niekuo nesirūpinantis, truputį išdykęs veikėjas, kuriam vis kažką skauda, bet jis striksi kaip striksėjęs. Truputį „pasibėdavoja“ ir striksi toliau.

Žvirblelis yra tas pats veikėjas, kurį gal jau matėte ir girdėjote kitoje „Tilidūda“ dainelėje, kurioje jis iškelia didelę puotą. Animacijos kūrėjai juokauja, kad per puotą šis herojus prisilesė, prisišoko, dėl to jam viską ir skauda. Žvirblis gyvena inkilėlyje tame pačiame ąžuole, tačiau, kadangi ąžuoliniai butai yra brangūs, jis sau galėjo leisti tik mažiuką vieno kambarėlio butuką.

Kuriant herojų ir jo judesius, įkvėpimą suteikė tikri paukščiai. Štai animatorius Algirdas savo balkone turi lesyklėlę, kur stebi, kaip besimaitindami striksi ir pešasi tikri žvirbliai. O dailininkė Eglė augina piktą papūgą. Taigi, ši dainelė yra labai artima ir tikram paukščių gyvenimui.

Žiūrim ir striksim!

Dainelę pamatyti ir paklausyti galite čia:

Dainelės „Žvirbli, Žvirbli“ žodžiai:

Žiūrim ir striksim!

– Žvirbli, žvirbli!
– Ko, ko, ko?
– Ką tau skauda?
– Galvelę.

Žvirblelis nabagėlis
Visas negalėjo,
Visą savaitėlę
Galvelę skaudėjo.

– Žvirbli, žvirbli!
– Ko, ko, ko?
– Ką tau skauda?
– Sparnelį.

Žvirblelis nabagėlis
Visas negalėjo,
Visą savaitėlę
Sparnelį skaudėjo.

– Žvirbli, žvirbli!
– Ko, ko, ko?
– Ką tau skauda?
– Kojelę.

Žvirblelis nabagėlis
Visas negalėjo,
Visą savaitėlę
Kojelę skaudėjo.

– Žvirbli, žvirbli!
– Ko, ko, ko?
– Ką tau skauda?
– Pilvelį.

Žvirblelis nabagėlis
Visas negalėjo,
Visą savaitėlę
Pilvelį skaudėjo.



„O tai arklys“– dainelė apie vieną svarbiausių lietuviams gyvūnų

Arklys, dainele, vaikams, horse, song

Šiandien savo mažiesiems skaitytojams ir animacijų žiūrovams noriu papasakoti apie labai svarbų gyvūną, mano dainelės herojų, arklį. Lietuvių tautosakoje arklys – visuomet draugiškas ir žmonėms padedantis bei gerbiamas gyvūnas. Šis arklys truputi svajotojas, romantiškas ir laisvas keliautojas, lengva ristele šuoliuoja per lietuviškus laukus ir pievas, nevaržomas nei žmonių, nei balno, nei žemės ūkio padargų. Nors jis yra darbo gyvūnas, tačiau šioje dainoje giriamas jo grožis. Dėl to jis linksmai pašuoliuoja, pakraipo akeles, auseles, pamosikuoja uodegėle ir risnoja toliau.


Dainelės pabaigoje atsiranda ir Jonas (personažas iš „Tili tili dūda“ dainelės), kuriam arklys yra svarbus gyvūnas
ir jo draugas. Kiekvieną vakarą Jonas pasitinka atšuoliavusį arklį ir palydi jį link patalo. Jų draugystė labai stipri. Jie rūpinasi vienas kitu, vienas kitam padeda ir palaiko kompanija. Visuomet smagu kažkuo rūpintis ir su laukto to paties atgal. Kadangi mūsų arklys mėgstantis pasipuikuoti dainelėje susipažinsit su arklio kūno dalimis: kanopėlėmis, akelėmis, auselėmis, uodegėle. Visas dalis išraiškingai parodo pats žemaitukas sartis arkliukas. Tai – lietuviškos veislės arkliukas. Ten kur gyvena Jonas ir arklys labai gražus lietuviškas kraštovaizdis– žali lygūs laukai ir daug medžių.

Taigi, atėjus vasarai, bėkite kartu su arkliuku žaliais laukais ir pievomis!

Dainelę pamatyti ir paklausyti galite čia:

Dainelės „O tai arklys“ žodžiai:

O tai arklys, o tai arklys,
O tai geras mūsų arklys,
O tai geras mūsų arklys.

Kanopėlėm, kanopėlėm
Visą kelią tai išmušė,
Visą kelią tai išmušė,

Uodegėle, uodegėle
Visą kelią tai nušlavė,
Visą kelią tai nušlavė,

O auselėm, o auselėm
Visus paukštelius išgirdo,
Visus paukštelius išgirdo,

O akelėm, o akelėm
Danguj žvaigždeles suskaitė,
Danguj žvaigždeles suskaitė.



„Šarkele varnele“ – linksma lopšinė mažiesiems

sarkele varnele,dainele,lopsine

Ar kada matėte Šarkelę Varnelę, kuri gyventų debesyse? Jei ne tai šioje dainelėje tikrai ją išvysite. O ji ne viena, turi didelį būrį vaikelių. Jos vaikeliai darbštuoliai šaunuoliai. Vis kažką veikia, padeda mamai kasdieniuose darbuose. Visi jie gyvena debesų mieste, skraido ir joja mėnuliu.

Pabandykime visu juos suskaičiuoti!

1 (vienas) leidžia laiką namuose ir juos prižiūri, 1(vienas) laukuose laisto gėlytes, kad gražiai augtų, 2 (du) ką tik iškepė šviežios duonelės visai šeimai, dar 2(du) ilsisi ir kraipo galveles į dainelės ritmą, 3 (trys) skaičiuoja šeimos finansus, dar 3 (trys) pasigamino vėjo malūnėlius ir juos išbando laukuose, 4 (keturi) nusprendė eiti žvejoti, nes ši šeimyna mėgsta žuvį, 5 (penki) rauna ropes ir jas krauna, rūpinasi, kad visa šeima turėtų maisto žiemai, o dar 6 (šeši) aukštai užsilipę danguje dūdom groja, taip visai šeimynai linksmiau darbuotis kartu. Na kiek išvis tų varniukų? Aš suskaičiavau 27, o Jūs? Išties didelė šeima. Šarkelė Varnelė labai džiaugiasi savo mažyliais kurie taip noriai padeda jai darbuose.

6 varniukai grojantys dūdomis prisnūdo ir pradėjo groti lėtesnę melodiją, tai ir kiti atėjus vakarui ramiai užsnūdo palikdami kitos dienos darbus rytojui.

Jauku ir šilta paklausyti šios dainelės prieš miegą, tiesa? Klausykite ir nenustebkite jei Jus pakvies sapnų karalystė.

Dainelę pamatyti ir išgirsti galite čia:

Dainelės „Šarkele varnele“ žodžiai:

– Šarkele varnele,
Kiek tu turi vaikelių?

– Vienas namuose,
Vienas laukuose,

Du duonelę raiko,
Du galveles kraipo.

– Šarkele varnele,
Kiek tu turi vaikelių?

– Trys pinigus skaito,
Trys vėjus vaiko,

Keturi žvejoja,
Daineles dainuoja.

– Šarkele varnele,
Kiek tu turi vaikelių?

Penki ropes rauna,
Į krūveles krauna,

Šeši dūdom groja
Ir per dangų joja.