„Žvirbli, Žvirbli“ – pastriksėkime kartu
– Žvirbli, žvirbli! – Ko, ko, ko? – Ką tau skauda? – Galvelę. Žvirblelis nabagėlis Visas negalėjo, Visą savaitėlę Galvelę skaudėjo. – Žvirbli, žvirbli! – Ko, ko, ko? – Ką tau skauda? – Sparnelį. Žvirblelis nabagėlis Visas negalėjo, Visą savaitėlę Sparnelį skaudėjo. – Žvirbli, žvirbli! – Ko, ko, ko? – Ką tau skauda? – Kojelę. Žvirblelis nabagėlis Visas negalėjo, Visą savaitėlę Kojelę skaudėjo. – Žvirbli, žvirbli! – Ko, ko, ko? – Ką tau skauda? – Pilvelį. Žvirblelis nabagėlis Visas negalėjo, Visą savaitėlę Pilvelį skaudėjo.
Štai ir atėjo tikras pavasaris! Vaikams norisi bėgioti ir judėti, gal ir pastriksėti, o tam yra Tilidūda dainelės! Todėl turiu Jums dainelę apie nutrūktgalvį žvirblelį. Tai – linksma, skirta atkartoti judesius, dainelė. Judesiai – nesudėtingi, todėl vaikams šokinėti su žvirbliu – smagus ir daug pastangų nereikalaujantis užsiėmimas.
Pristatau jums pagrindinį veikėją – Žvirblį. Jis niekuo nesirūpinantis, truputį išdykęs veikėjas, kuriam vis kažką skauda, bet jis striksi kaip striksėjęs. Truputį „pasibėdavoja“ ir striksi toliau.
Žvirblelis yra tas pats veikėjas, kurį gal jau matėte ir girdėjote kitoje „Tilidūda“ dainelėje, kurioje jis iškelia didelę puotą. Animacijos kūrėjai juokauja, kad per puotą šis herojus prisilesė, prisišoko, dėl to jam viską ir skauda. Žvirblis gyvena inkilėlyje tame pačiame ąžuole, tačiau, kadangi ąžuoliniai butai yra brangūs, jis sau galėjo leisti tik mažiuką vieno kambarėlio butuką.
Kuriant herojų ir jo judesius, įkvėpimą suteikė tikri paukščiai. Štai animatorius Algirdas savo balkone turi lesyklėlę, kur stebi, kaip besimaitindami striksi ir pešasi tikri žvirbliai. O dailininkė Eglė augina piktą papūgą. Taigi, ši dainelė yra labai artima ir tikram paukščių gyvenimui.
Žiūrim ir striksim!